Socialinis verslas – pranašesnis nei tradicinis?

2017-02-01

CoolŪkis PR Lapės apdovanojimuose gavo pilietiškiausios lapės apdovanojimą, VšĮ „Orūs namai“ sėkmingai pritraukę investicijas kuria pirmus savitarpio pagalbos namus senjorams. Tai besivystančių socialinio verslo iniciatyvų sėkmės istorijos Lietuvoje. Tačiau apie socialinį verslą Lietuvoje kalbama nedaug, nors toks verslas sudaro net 15 proc. Europos Sąjungos BVP. Kas yra socialinis verslas ir kuo jis skiriasi nuo įprastinio?

Kas tai?

Visų pirma, socialinis verslas – tai iššūkis, kuris leidžia kūrybiškai pažiūrėti į socialines problemas kaip į galimybę sukurti vertę ne tik sau, bet ir visuomenei. Konkrečiau socialinį verslą apibrėžia Europos Komisija socialinio verslo iniciatyvoje  ir išskiria tris pagrindinius socialinio verslo bruožus: socialinis aspektas  (pirminis ir aiškus socialinis tikslas), verslumas (reguliarios ekonominės veiklos vykdymas) ir valdymas (pelno reinvestavimas socialinio tikslo įgyvendinimui).

Pranašumas

Išskiriant socialinio verslo pranašumą, lyginant su tradiciniu verslu, reikia pabrėžti, kad abu modeliai – tai pelno siekianti ekonominė veikla rinkos sąlygomis. Tačiau yra keli aspektai, kurie suteikia socialiniam verslui pranašumo. Visų pirma, kuriama ne tik ekonominė bet ir socialinė vertė – tai unikalus pardavimo pasiūlymas. Kaip gyvenime taip ir versle esame palankesni stipraus moralinio pagrindo žmonėms, todėl prekės ir paslaugos, kuriomis siekiama aukštesnių tikslų nei skatinti vartojimą yra paklausesnės. Taip pat Europos Komisija socialinį verslą įvardino kaip daug atsparesnį krizėms. Be to, socialinio verslo valdymo modelis itin palankus jo darbuotojams – užtikrinami pagarbūs atlyginimai, darbuotojai turi teisę prisidėti prie kompanijų valdymo, įmonė veikia skaidrumo, demokratijos principais.  Įdomu tai, jog 38 proc. socialinio verslo vadovių yra moterys, tuo tarpu tradiciniame versle jų yra 18 proc. Todėl šio verslo modelio svarba yra itin didelė skatinant lyčių lygybę. Tačiau svarbiausia, jog socialinis verslas gali padėti susidoroti su šių laikų vertybine krize ir dėl to kylančiais egzistenciniais klausimais – jis suteikia galimybę įprasminti savo veiklą kuriant naudą ne tik sau, bet ir visuomenei. O verslus žmogus gali puikiai save realizuoti, matydamas verslo nišą socialinėje srityje.

Išskirtinumas

Pagrindinis socialinio verslo išskirtinumas yra tai, jog orientuojamasi į kritinių, svarbiausių socialinių problemų sprendimą. Kai kurios šalys yra apsibrėžusios, kurias problemas turi spręsti socialinis verslas, kitose sprendžiamos tiesiog pagrindinės šalies problemos. Italijoje socialinio verslo svarba itin didelė socialinių ir sveikatos paslaugų bei švietimo paslaugų sektoriuje. Daugelyje šalių populiaru spręsti socialinės atskirties, skurdo problemas. Problemų yra įvairiausių, klausimas, dėl kurių mums labiausiai „skauda“ ir kurias galime spręsti gaudami geriausius rezultatus. Dėl to, svarbiausia aiškiai apsibrėžti socialinę misiją ir žinoti, kokio pokyčio sieki pasitelkiant verslo principus.

Pavyzdžiui? VšĮ „Orūs namai“ siekia suteikti vienišiems ir skurdžiai gyvenantiems senjorams fiziškai, psichologiškai ir finansiškai orią senatvę, padedant jiems įsikurti save išlaikančiose tarpusavio pagalbos šeimynose. Sprendžiama problema, jog 2040 m. senjorai sudarys beveik trečdalį Lietuvos gyventojų. Be to kad vienišų ir skurdžiai gyvenančių senjorų vis daugėja  – tai yra didelis iššūkis valstybės finansams.

 

Toliau skaitykite

Verslo aplinka gerėja, bet kodėl verslas to nepajunta?
Verslo aplinka gerėja, bet kodėl verslas to nepajunta?
2019-06-17

Vytautas Adomaitis, „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo vadovas

Nors skaičiuojama, kad praėjusiais metais administracinė našta verslui buvo sumažinta 103,9 mln. Eur, realybėje įmonių atstovai sako to dar nepajautę. Šis verslo atstovų pastebėjimas logiškai paaiškinamas – mažinant verslo naštą įvyko pokyčių, prie kurių reikėjo iš naujo prisitaikyti. Realią naudą šalies verslininkai pajaus tuomet, kai verslo reguliavimo aplinka nesikeis taip dažnai. Tada ir sutaupyti milijonai labiau matysis įmonių finansinėse eilutėse.

Nemokamos verslumo erdvės „Spiečius“ įsikurs Kėdainiuose ir Marijampolėje
Nemokamos verslumo erdvės „Spiečius“ įsikurs Kėdainiuose ir Marijampolėje
2019-05-24

Rudenį duris atvers dar du bendradarbystės centrai „Spiečius“. Siekdama skatinti verslumą regionuose Ekonomikos ir inovacijų ministerija juos įkurdins Kėdainiuose ir Marijampolėje.